Ledo arenų techninis aptarnavimas ir priežiūra – patikimam darbui, ledo kokybei ir mažesnėms ilgalaikėms sąnaudoms

Ledo arena retai sugenda visiškai be išankstinių požymių. Ledo temperatūros, siurblių darbo, drėgmės, kompresorių veikimo trukmės, ledo storio ar priežiūros kokybės pokyčiai dažnai pasirodo dar prieš atsirandant akivaizdžiai problemai. Todėl gera techninė priežiūra nėra vien gedimų šalinimas – ji padeda išlaikyti visą sistemą žinomame darbiniame režime ir anksti pastebėti nukrypimus.

SPORTWAVE Lietuvoje ir Latvijoje prižiūri sezonines ir stacionarias ledo arenas: atlieka profilaktinę priežiūrą, diagnostiką, sezoninį paleidimą ir išjungimą, garantinį aptarnavimą, padeda planuoti atsargines dalis ir teikia ilgalaikę techninę pagalbą.

Ką reikia prižiūrėti kaip vieną sistemą?

Ledo arenos nereikėtų skaidyti į tarpusavyje nesusijusius įrenginius. Šaldymas, hidraulika, ledo grindys, valdymas, bortai, ledo priežiūra, patalpų klimatas ir operatorių darbas daro tiesioginę įtaką vieni kitiems.

Praktinis priežiūros planas turėtų apimti:

• šaldymo agregatus ir šilumos atidavimo įrangą;
• antrinio šaldymo kontūro siurblius, filtrus, vožtuvus ir kolektorius;
• EPDM kilimėlius, IceBox, SkateWay® ar stacionarias šaldomas grindis;
• valdymo sistemą, jutiklius, gedimų pranešimus ir nuotolinę stebėseną;
• bortus, apsauginį stiklą, vartus ir tinklus;
• ledo priežiūros mašiną ir kraštų priežiūros įrangą;
• ledo storio ir kokybės kontrolę;
• oro sausinimą ir drėgmės kontrolę vidaus arenose;
• atliekinės šilumos panaudojimo sistemas, jei jos įrengtos;
• pačiūžas, galandinimo įrangą ir lankytojų aptarnavimo priemones;
• svarbiausias atsargines dalis ir techninius įrankius.

Profilaktinė priežiūra paprastai kainuoja mažiau nei neplanuota prastova

Žiemos pramogų čiuožykla gali veikti vos kelis mėnesius, o stacionari arena – pagal įtemptą ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir viešojo čiuožimo grafiką. Abiem atvejais viena netikėtos prastovos diena gali kainuoti daugiau nei profilaktinis darbas, kuris būtų padėjęs jos išvengti.

IIHF rekomenduoja reguliariai prižiūrėti šaldymo, vėdinimo, oro sausinimo ir apšvietimo sistemas bei tinkamai mokyti darbuotojus prižiūrėti ledą ir įrangą.

Šaltinis: IIHF Official Ice Arena Guide 2024.

Kasdienė patikra – ar arena dirba taip, kaip įprastai?

Kasdienė operatoriaus patikra turėtų būti paremta keliais aiškiais požymiais, leidžiančiais suprasti, ar sistema stabili:

• ledo kokybė ir matoma paviršiaus būklė;
• reprezentatyvi ledo arba paviršiaus temperatūra;
• tiekiamo ir grįžtančio antrinio šaldymo skysčio temperatūros;
• siurblių ir šaldymo agregato darbo būsena;
• aktyvūs gedimo pranešimai ar neįprastas triukšmas;
• matomi nuotėkiai ar pažeistos hidraulinės jungtys;
• bortų vartų ir lankytojų saugos būklė;
• ledo priežiūros mašinos būklė prieš pirmąjį važiavimą;
• drėgmė arba kondensacijos požymiai vidaus arenoje.

Tikslas nėra paversti kiekvieną operatorių šaldymo specialistu. Svarbiausia, kad jis atpažintų, kada arena nebeatrodo ar nebesielgia taip, kaip įprastai, ir laiku perduotų informaciją techninei priežiūrai.

Savaitinė patikra – lėtai kintančių rodiklių kontrolė

Kai kurie brangiausi neefektyvumo šaltiniai atsiranda palaipsniui, todėl kasdien juos lengva nepastebėti.

IIHF rekomenduoja ledo storį ir lygumą tikrinti kas savaitę ir nurodo maždaug 25–35 mm normalų darbinį storį. Per storas ledas didina šaldymo energijos sąnaudas ir apsunkina priežiūrą.

Savaitinė patikra gali apimti:

• ledo storio žemėlapį;
• ledo susikaupimą prie bortų;
• ledo priežiūros mašinos peilio ir vandens paskirstymo būklę;
• antrinio šaldymo kontūro slėgio ir temperatūrų pokyčius;
• filtrus pagal konkrečios įrangos priežiūros grafiką;
• gedimų pranešimų istoriją;
• pačiūžų galandinimo apkrovą;
• matomą bortų, stiklo ir vartų nusidėvėjimą;
• energijos sąnaudų ar kompresorių darbo trukmės palyginimą su panašiomis darbo dienomis.

Šaltinis: IIHF Official Ice Arena Guide 2024.

Techninė priežiūra turi ieškoti ne tik gedimų, bet ir didėjančių energijos sąnaudų

Arena gali toliau veikti, nors jos energinis efektyvumas palaipsniui blogėja. Todėl sąnaudų ir darbo trukmės pokyčių stebėjimas yra svarbi priežiūros dalis.

Įspėjamieji požymiai:

• ilgesnis kompresorių darbas esant panašiam orui ir darbo grafikui;
• pasikeitęs tiekiamo ir grįžtančio skysčio temperatūrų skirtumas ar hidraulinis režimas;
• siurbliams reikia daugiau galios nei anksčiau;
• norint išlaikyti tą pačią ledo būklę tenka vis labiau mažinti šaldymo skysčio temperatūrą;
• didesnė drėgmė arba dažnesnė kondensacija;
• didėjantis ledo priežiūros vandens kiekis;
• per sezoną storėjantis ledo sluoksnis;
• prastėjantis atliekinės šilumos panaudojimas.

Vien šie požymiai dar neparodo konkrečios sugedusios detalės, tačiau padeda nustatyti, nuo ko pradėti diagnostiką.

Ledo storis – vienas svarbiausių priežiūros ir energijos vartojimo rodiklių

ASHRAE nurodo, kad maždaug 25–32 mm ledo storis yra tinkamas čiuožimui ir ekonomiškas šaldyti bei palaikyti. IIHF pateikia panašų 25–35 mm intervalą.

Per storas ledas padidina šiluminę varžą tarp šaldymo skysčio ir čiuožimo paviršiaus, todėl sistemai tenka dirbti žemesnėmis temperatūromis ir sunaudoti daugiau energijos.

Todėl ledo storio kontrolė turi būti tokia pati priežiūros programos dalis kaip siurblių ar kompresorių tikrinimas.

Šaltiniai: ASHRAE Handbook — Refrigeration, 44 skyrius; IIHF Official Ice Arena Guide 2024.

Ledo priežiūros mašinai reikia atskiro priežiūros plano

Net ir techniškai tvarkinga šaldymo sistema neužtikrins gero ledo, jei mašina netolygiai skutės paviršių ar nekontroliuojamai paskirstys vandenį.

Pagal gamintojo grafiką turi būti prižiūrimi komponentai, tiesiogiai veikiantys ledo kokybę:

• peilio būklė ir reguliavimas;
• vandens paskirstymas;
• sniego surinkimo ir sraigtų sistema;
• šepečiai ir grandikliai;
• elektrinė pavara ir akumuliatoriai arba degalų sistema;
• padangos, hidraulika ir saugos įtaisai;
• vandens ir sniego talpos;
• kraštų priežiūros įrankiai.

Ši mašina turi būti prižiūrima kaip ledo kokybės sistemos dalis, o ne vien kaip transporto priemonė.

Hidraulinės sistemos priežiūra padeda išlaikyti vienodą ledą

Antrinis kontūras perduoda šaltį nuo šaldymo agregato iki ledo. Srauto problemos pirmiausia gali pasireikšti šiltesnėmis zonomis ar lėtesniu užšalimu, o ne aiškiu mechaniniu gedimu.

SPORTWAVE techninė patikra gali apimti siurblių darbą, prieinamus filtrus, vožtuvus, kolektorius, išsiplėtimo indo būklę, šaldymo skysčio savybes ir tiekiamo bei grįžtančio skysčio temperatūrų palyginimą su paleidimo metu užfiksuotais atskaitos rodikliais.

Darbus šaltnešio kontūre, slėginėse sistemose ir kitus reglamentuojamus šaldymo darbus turi atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai.

Mobilias EPDM sistemas reikia tikrinti prieš kiekvieną sezoną

Daugkartiniam naudojimui skirti EPDM kilimėliai montuojami pakartotinai, todėl transportavimas, tvarkymas ir sandėliavimas taip pat tampa techninės priežiūros dalimi.

Prieš sezoną verta patikrinti:

• kilimėlių būklę;
• kolektorius ir jungtis;
• ankstesnių remontų vietas;
• žarnas ir movas;
• sistemos sandarumą;
• ženklinimą ir montavimo seką;
• galimus sandėliavimo pažeidimus;
• remonto įdėklus, spaustukus ir įrankius.

AST tiekia specialius EPDM remonto rinkinius ir techninio aptarnavimo dėžes, skirtas suderinamoms sistemoms greitai remontuoti vietoje. SPORTWAVE gali tokią įrangą ir atsargines dalis įtraukti į sezoninės priežiūros planą.

Sezoninę sistemą reikia tikrinti gerokai prieš atidarymo dieną

Pirmoji sezoninės įrangos patikra neturėtų vykti tą pačią dieną, kai tikimasi įleisti lankytojus.

Išankstinis techninės priežiūros laikotarpis leidžia laiku aptikti:

• pažeistus kilimėlius ar jungtis;
• siurblių ar valdymo problemas;
• akumuliatorių ir įkrovimo trūkumus;
• trūkstamas atsargines dalis;
• bortų pažeidimus;
• ledo priežiūros mašinos remonto poreikį;
• nuotolinės stebėsenos ar ryšio problemas;
• nuo ankstesnio sezono pasikeitusią objekto infrastruktūrą.

Tikslas – gedimus perkelti į pasirengimo laikotarpį, o ne atrasti juos atidarymo savaitę.

Sezono užbaigimas yra pasirengimo kitai žiemai dalis

Demontavimas neturėtų apsiriboti įrangos išvežimu. Prieš sandėliuojant ją reikia pagal reikalavimus išvalyti, nusausinti ar kitaip apsaugoti, apžiūrėti ir užfiksuoti būklę.

Kasmet kartojamiems mobiliems projektams rekomenduojame registruoti:

• pažeidimus, kuriuos reikės remontuoti;
• per sezoną sunaudotas medžiagas;
• dalis, kurias reikia užsakyti iki kitos žiemos;
• neįprastus gedimų pranešimus;
• objekto ar elektros tiekimo problemas;
• rekomenduojamus kito montavimo pakeitimus;
• kilimėlių, bortų, pačiūžų ir ledo priežiūros įrangos būklę.

Taip demontavimas tampa pasirengimu kitam sezonui.

Vidaus arenose reikia stebėti drėgmę ir pastato sąlygas

Kondensacija, rūkas ir lašėjimas nėra vien komforto problema. Ant ledo besikondensuojanti drėgmė didina šaldymo apkrovą, o nekontroliuojama oro drėgmė gali skatinti koroziją ir pastato konstrukcijų pažeidimus.

Todėl vidaus arenos techninė priežiūra turi apimti oro sausinimą, vėdinimo darbą, durų naudojimą ir pastato bei šaldymo sistemos tarpusavio poveikį.

Jei šaldymo įranga pradeda dirbti sunkiau nei anksčiau, priežastis nebūtinai yra pačiame šaldymo agregate.

Nuotolinė stebėsena padeda pradėti diagnostiką dar prieš vykstant į objektą

Jei įrengta tinkama valdymo sistema, nuotolinė prieiga prie temperatūrų, būsenų ir gedimų pranešimų gali sutrumpinti diagnostiką ir padėti nuspręsti, ar būtinas skubus atvykimas.

Suderinamose sistemose AST EasyCHILL gali perduoti būsenas ir gedimų pranešimus nuotoliniu būdu. Techninei priežiūrai tai naudinga ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl greitesnio situacijos supratimo.

Greita pagalba prasideda nuo tikslios informacijos apie gedimą

Kreipiantis į techninę pagalbą, gerai pateikta pradinė informacija gali gerokai sutrumpinti diagnostikos laiką.

Naudinga nurodyti:

• tikslų objektą ir sistemą;
• kada problema prasidėjo;
• aktyvaus gedimo pranešimo tekstą ar kodą;
• ledo ir skysčio temperatūras;
• ar veikia siurbliai ir šaldymo agregatas;
• kokie darbai, ledo priežiūra ar oro pokyčiai buvo prieš gedimą;
• valdiklio ekrano ar matomos problemos nuotraukas;
• ar čiuožykla gali toliau būti saugiai eksploatuojama.

Laukdami techninės pagalbos operatoriai neturėtų atidarinėti šaltnešio kontūrų, apeiti saugos įtaisų ar atlikti elektros darbų, kuriems neturi kvalifikacijos.

Svarbiausios atsarginės dalys parenkamos pagal prastovos riziką

Ne kiekvieną detalę verta laikyti objekte, tačiau nebrangios dalys, kurių gedimas gali sustabdyti trumpą sezoną, nusipelno ypatingo dėmesio.

Galima įvertinti:

• EPDM remonto medžiagas;
• bortų tvirtinimo detales ir vartų mechanizmus;
• sistemai svarbius jutiklius;
• siurblių ar valdymo dalis, numatytas priežiūros plane;
• ledo priežiūros mašinos peilius ir dėvimąsias dalis;
• pačiūžų galandinimo medžiagas;
• gamintojo nurodytus saugiklius ir kitas elektros eksploatacines dalis;
• specialias tarpines, movas ar žarnas, kurių tiekimo terminas ilgas.

Sprendimą lemia ne vien detalės kaina, bet ir jos pristatymo laikas bei galimos prastovos pasekmės.

Remontuoti, optimizuoti ar modernizuoti?

Senos sistemos nebūtina automatiškai keisti, tačiau nuolatinis remontas taip pat ne visada yra ekonomiškai geriausias sprendimas.

Ką turi duoti ilgalaikis techninės priežiūros planas?

• Patikimumą – mažiau neplanuotų prastovų.
• Prognozuojamumą – suplanuotus priežiūros ir keitimo darbus vietoje netikėtumų.
• Efektyvumą – laiku pastebimus energijos sąnaudų nukrypimus ir netinkamus eksploatavimo įpročius.
• Ilgesnį įrangos tarnavimo laiką – priežiūrą dar prieš susikaupiant išvengiamiems pažeidimams.

Kokios informacijos reikia techninei būklei įvertinti?

• čiuožyklos tipas ir matmenys;
• mobili, sezoninė ar stacionari sistema;
• šaldymo įranga ir valdymas;
• ledo grindų technologija;
• sezono trukmė ir darbo valandos;
• dabartinis gedimas ar ankstesnė priežiūros istorija;
• naujausi energijos arba darbo trukmės duomenys, jei yra;
• dabartinis ledo storis ir pagrindinės ledo kokybės problemos;
• ledo priežiūros įranga;
• turimos atsarginės dalys;
• pageidaujama reagavimo ir priežiūros apimtis.

Pagal šią informaciją SPORTWAVE gali nustatyti skubiausias rizikas, suplanuoti profilaktinius darbus ir parengti priežiūros planą pagal realius arenos eksploatavimo prioritetus.