Vilniaus „Akropolio“ ledo arena

Vilniaus „Akropolio“ ledo arena yra ilgalaikės regioninės ledo arenų patirties, kuria remiasi SPORTWAVE, dalis. 2002 m. pradėta eksploatuoti stacionari vidaus čiuožykla turi apie 1 200 m² ledo ploto ir buvo įrengta ištisus metus vykstančiam viešajam bei sportiniam naudojimui dideliame prekybos ir pramogų centre.

Šis projektas aktualus ne tik istoriškai. Jis parodo kelis iki šiol svarbius stacionarių arenų projektavimo principus: ledo grindis integruoti į visą pastatą, stebėti ir valdyti šaldymo sistemą, kur įmanoma panaudoti atliekinę šilumą ir projektuoti ilgalaikei eksploatacijai, o ne vien sėkmingam paleidimui.

Projektas trumpai

Stacionarus ledas komerciniame pastate

Ledo arena prekybos ir pramogų centre nėra izoliuota šaldymo sistema. Ji tampa pastato energijos vartojimo, drėgmės, lankytojų srautų ir techninės priežiūros dalimi.

Tokiam objektui svarbu ne vien tai, ar šaldymo sistema gali užšaldyti plokštę. Ji turi patikimai veikti ištisus metus ir būti suderinta su pastato vėdinimu ir drėgmės kontrole, elektros infrastruktūra, viešuoju patekimu, ledo priežiūra ir sniego tvarkymu, techninio vandens poreikiu, aptarnavimo prieiga, šilumos atidavimu ir atliekinės šilumos panaudojimu bei komercinio pastato darbo grafiku.

Betoninė ledo plokštė: kada nuolatinės grindys yra racionalios

Projektas klasifikuojamas kaip betoninė šaldoma ledo plokštė. Stacionarioje arenoje toks sprendimas gali suteikti tvirtą ir stabilų pagrindą ilgalaikei eksploatacijai.

Šiandien panašiame projekte reikėtų įvertinti, ar erdvė bus nuolat skirta ledui, kiek mėnesių per metus ji veiks, kokios sporto šakos numatomos, kokios grindų apkrovos, izoliacija ir apsauga nuo įšalo reikalingos, kaip bus išdėstyti vamzdynai ir hidraulinės zonos, kaip bus atliekama priežiūra ir kas vyks su grindimis laikotarpiais be ledo.

Betoninė plokštė nėra universaliai geriausias pasirinkimas. Jei erdvė turi reguliariai grįžti prie kitos paskirties, verta palyginti daugiafunkcius ar išmontuojamus sprendimus.

Šaldymo valdymas buvo projekto dalis nuo pradžių

Dokumentuotoje projekto apimtyje buvo kompiuterinė šaldymo ir ledo sistemos stebėsena bei valdymas. Tai svarbu todėl, kad stacionari arena neturėtų visą laiką veikti pagal vieną nekintančią nuostatą. Apkrovą keičia sporto šaka, lankytojų skaičius, ledo priežiūra, vidaus klimatas ir darbo grafikas.

Šiuolaikiniame projekte paprastai būtų stebimos tiekiamo ir grįžtančio antrinio šaldymo skysčio temperatūros, šaldymo sistemos ir siurblių būsena, ledo ar plokštės temperatūra, gedimų pranešimai, darbo grafikai, energijos ar darbo trukmės tendencijos ir, kai reikia, pastato klimato rodikliai.

Atliekinė šiluma – ne tik nuostolis

Šiame projekte šaldymo sistemos atliekinė šiluma buvo naudojama techninėms reikmėms, įskaitant nuo ledo surinkto sniego tirpinimą ir techninio vandens šildymą.

Tai svarbus stacionarių arenų principas: šaldymo sistema nuolat pašalina šilumą nuo ledo ir ją kažkur atiduoda. Jei pastate tuo pat metu yra šilumos poreikis, dalį jos galima panaudoti vietoje išmetimo į aplinką.

Šiuolaikiniuose projektuose atliekinė šiluma gali būti naudojama sniegui tirpinti, techniniam ar buitiniam vandeniui pašildyti, grindų apsaugai nuo įšalo, patalpoms ar vėdinimo orui šildyti. Sprendimas priklauso nuo temperatūrų ir realaus tuo metu esančio šilumos poreikio.

Ką šis projektas parodo apie efektyvią stacionarią areną?

Energinis efektyvumas priklauso ne vien nuo šaldymo agregato naudingumo koeficiento. Vidaus arenoje šaldymas sąveikauja su spinduline šiluma, oro temperatūra, drėgme, ledo priežiūra, siurblių energija ir pastato apvalkalu.

1. Apibrėžti ledo naudojimo programą – ledo ritulys, dailusis ar viešasis čiuožimas, mišrus naudojimas.
2. Apskaičiuoti tikrą šilumos apkrovą – neparinkti šaldymo vien iš ledo ploto.
3. Suderinti grindis ir hidrauliką – kad ledo temperatūra būtų tolygi.
4. Integruoti vėdinimą ir drėgmės kontrolę – nes drėgmė ir spindulinė šiluma veikia ir ledo kokybę, ir energijos vartojimą.
5. Apibrėžti valdymą – grafikus, nuostatas, gedimų pranešimus ir stebėseną.
6. Iš anksto numatyti naudingus šilumos vartotojus – dar prieš galutinai parenkant šaldymo ir pastato šildymo sistemas.
7. Numatyti techninę prieigą – nes ilgalaikis efektyvumas priklauso ir nuo aptarnavimo galimybių.

Kodėl vien 1 200 m² nepakanka naujai šaldymo sistemai parinkti?

Dviejose maždaug 1 200 m² vidaus arenose gali reikėti skirtingų šaldymo sistemų. Galutinę apkrovą keičia pastato temperatūra ir drėgmė, lubų ir apvalkalo spinduliuotė, ledo temperatūra, darbo valandos, čiuožėjų skaičius, ledo priežiūra, grindų konstrukcija, siurblių ir hidraulikos projektas, atliekinės šilumos panaudojimas ir techninio rezervo poreikis.

ASHRAE todėl m²/kW reikšmes traktuoja tik kaip pilno šilumos apkrovos skaičiavimo patikrą.

Skaityti: kaip parinkti ledo arenos šaldymo sistemą

Stacionari čiuožykla ar daugiafunkcė erdvė?

Kodėl šis projektas išlieka aktualus?

Vilniaus „Akropolio“ projektas sujungia tris iki šiol svarbius principus: ledo grindys yra pastato dalis; šaldymo sistemą reikia stebėti ir valdyti kaip eksploatuojamą sistemą; šaldymo atliekinė šiluma gali tapti naudinga energija, jei tai numatoma projektuojant.

SPORTWAVE požiūris

Šis projektas priklauso regioninės patirties bazei, kuria remiasi SPORTWAVE. Naujas stacionarias arenas SPORTWAVE vertina pagal tą pačią visos sistemos logiką, taikydama šiuolaikinius projektavimo metodus ir įrangą: kartu nagrinėjamos grindys, šaldymas, hidraulika, valdymas, atliekinės šilumos panaudojimas, pastato vėdinimas, operatorių poreikiai ir techninė prieiga.

Stacionarios ledo arenos  |  Ledo arenų projektavimas ir inžinerija  |  Aptarti stacionarios arenos projektą